HISTORY
Susipazinkite su Meskiuku, kuris dabar lipa zemyn laiptais,- tuk, tuk, tuk - tuksi pakausiu paskui Jonuka. Kiek Meskiukas pamena, tai vienintelis budas lipti laiptais, tiesa, kartais jam atrodo, kad galetu laipioti ir kitaip, jei tik pavyktu nors akimirkai liautis tuksejus ir apie tai pagalvoti. Bet paskui jam vel atrodo, kad kito budo tikriausiai nera. Siaip ar taip, jis jau nuciuoze apacion ir mielai su jumis susipazins. Maloniai prasome - Mike Pukuotukas.

Pirma karta isgirdes ta varda, as pasakiau tai, ka ir jus turbut pagalvojote: -Negi jis ne berniukas? -Taip- asake Joniukas. -O kodel tu ji pavadinai Mike Pukuotuke? -As pavadinau ji Miku Pukuotuku, ne Mike Pukuotuke... Ne!- Susipainiojo Jonukas. -Mike pukuotuku.- prisiminiau as.
-Taip!- nudziugo Jonukas- As ji pavadinau Mike Pukuotuku!

Mike Pukuotukas megsta sau tukseti laiptais zemyn, bet kartais jis mieliau sedi prie zidinio ir klauso pasaku. Ta vakara... -Ar galetum pasekti bent viena pasaka Mikei pukuotukui?- paklause Jonukas. -Manau, kad galeciau.- Atsakiau.- O kokios pasakos jam labiausiai patinka? -Apie ji pati. Toks jis jau meskiukas. -Suprantu.
-Paseksi?
-Pameginsiu. Ir pameginau.

Karta, senu senoveje, gal praejusi penktadieni, gyveno sau Mike Pukuotukas vienui vienas miske po Juozeno pavarde.

- O ka reiskia “po pavarde“? - paklause Jonukas.
- Tai reiskia, kad virs jo duru auksinemis raidemis buvo parasyta pavarde. O jis gyveno po ja.
- Mike Pukuotukas gerai nezinojo, kaip cia yra, - pasake Jonukas. -Uztat dabar zinau.- sumurmejo meskiukas.
-Bet paklausykite toliau.- Tariau as.

Viena grazia diena Pukuotukas isejo pasivaikscioti. Ejo ejo ir pateko i pievele girios vidury, vidury tos pieveles augo didelis azuolas, o to azuolo virsuneje kazin kas garsiai duzge.

Mike Pukuotukas atsisedo po azuolu, pasireme galva letenelemis ir eme svarstyti.
Ispradziu pats sau tare: - Tas duzgimas kazka reiskia. Toks duzgiantis duzgimas be niekur nieko neduzgia. Jeigu girdziu duzgima, vadinasi, kas nors duzgia, o kiek zinau, dugzti gali tiktai bites. Paskui vel pagalvojo: -O bites ir yra medui nerti. Poto atsistojo tardamas:
-O medus nesamas man valgyti.
Ir eme kopti i medi. Jis kope ir kope, ir kope, ir kope, o kopdamas dainavo ir dainavo mazdaug taip: Ir kodel, zy zy zy zy, medu megstame visi? Gal todel, duz duz duz duz, kad medus labai skanus? Paskui uzkope auksciau... Dar auksciau... Ir dar truputeli auksciau. Ir taip kopdamas sudejo dar viena dinele:
Jai lokiais pavirstu viena karta bites, jos kurnors ant zemes namukus statytu. Bet kadangi bites virst lokiais nenori, tenka medziais laipiot kol nutversi kori.

Meskiukas buvo gerokai pavarges, todel ir uztrauke Liudesio giesme. Jis jau buvo prie pat medaus, jau atsistojo ant sakos, tik staiga... Triokst!

- Gelbekit!- suriko Pukuotukas dribtelejes ant sakos trim metrais zemiau.
- Jeigu nebuciau... - pradejo ir nebaige sakyti, nes sesiais metrais zemiau atsimuse i kita saka.
- Matyt, supratote, ka norejau padaryti,- paaiskino Pukuotukas virsdamas kuliais ir atsitrenkdamas dar i viena saka, augancia devyniais metrais zemiau.- Ka norejau padaryti...
- Aisku, tai, ko gero...- pareiske jis brazdedamas per kitas sesias sakas.
- Viskas, mano manymu, atsitiko todel,- tare atsisveikindamas su paskutine saka ir tris kartus persiversdamas,- tik todel, kad as per daug megstu medu.- Gelbekit!- suriko ir pliumptelejo i kadugiu kruma.
Issiropstes is tankumyno, issitrauke nosin susmigusius dygius spyglius ir vel eme galvoti. Pirmiausia atsimine Jonuka.

(- Mane?- paklause Jonukas virpanciu is susijaudinimo balsu.
-Taip, tave.
Jonukas nieko neatsake, tik jo akys vis labiau pletesi, o veidukas vis labiau raudo.)
Taigi Mike Pukuotukas nuejo pas savo drauga Jonuka, kuris gyveno uz zaliu duru kitame Girios kraste.
-Laba diena Jonuk- tare Pukuotukas. -idomu, ar kartais neturi balionelio?
-Balionelio?
- Taip. Einu pas tave ir galvoju: Idomu, ar kartais Jonukas neturi balionelio?“- Butent taip tariau sau galvodamas apie balionelius.
-O kam tau balionelis?- paklause Jonukas.
-Mike Pukuotukas apsidaire aplink, ar kas neklauso, prisidejo prie snukueio letenele ir vos girdimai susnabzdejo: Medus.
-O ka turi bendro balionelis ir medus?
- Turi, atsake Pukuotukas.
Kaip tik isvakarese tu buvai nuejes pazaisti pas savo biciuli Parseli, ir ten visi gavote po balioneli. Tu gavai dideli zalia balionele, o vienas Triusio draugu ir giminieciu gavo dideli zydra balioneli ir uzmirso ji parsinesti namo - mat buvo dar per jaunas vaikscioti i svecius. Tu parsinesei namo abu balionelius - ir zaliaji, ir zydraji.
- O kurio noretum?- paklausei Pukuotuką.

Jis apsiglebe galvą letenelemis ir labai rimtai susimąste.

Matai, koks reikalas, atsake Pukuotukas.- Jeigu eini kopineti medaus su balioneliu, svarbiausia, kad bites taves nepastebetu. Taigi jeigu bus zydras balionelis, bites gali palaikyti ji dangaus lopineliu ir taves nepastebeti, o jeigu bus zalias balionelis, gali palaikyti medzio gabaleliu ir taip pat nepastebeti. O dabar pagalvokim, kuri verciau imti?

- Manai, jos gali nepastebeti taves po balioneliu?- paklausei.

Ir gali, ir negali,- atsake Mike Pukuotukas.- Biciu nesupaisysi.- Paskiau pagalvojo trupuciuką ir pridure: - Pasistengsiu atrodyti mazas tamsus debeselis. Tai turetu jas uklaidinti,

- Tada verciau imk zydrąji balionėli, pasiulei tu. Kaip tarei, taip ir padaret.
Taigi judu pasiemete zydrąji balioneli. O tu dar pasiemei sautuveli - del viso pikto, kaip esi iprates. Tada Pukuotukas nuėjo i vieną jam zinomą purvyną ir eme ten baisiausiai voliotis, kol visai pajuodo. Kai balionelis buvo gerai pripustas ir pasidare didelis didelis, judu su Pukuotuku paemete ji uz virveles, o paskui tu staiga ją paleidai, ir meskiukas graksciai pakilo i dangu ir pakibo jame - mazdaug per sesis metrus nuo virsunes.

- Valio! - suktelejai tu.
- Juk is tiesu stebuklinga?- is aukstybiu suriko Mike Pukuotukas.- I ką as panasus?

O tu jam atsakei:
- Panasus i pakibusi po balioneliu meskiuką.
- O ne,- susirupines paklause Pukuotukas,- o ne i mazą juodą debeseli zydrame danguje?
- Ne kiek.
- Matai, is virsaus viskas gali atrodyti kitaip. Be to, kaip jau sakiau, biciu nesupaisysi.

Vejas, galejes nunesti meskiuką arciau medzio, lyg tycia nepute. Pukuotukas galejo medu matyti, galejo medu uostyti, bet negalejo medaus pasiekti.

Netrukus Mike nutare su tavim pasitarti.
- Jonuk!- garsiai susnibzdejo jis.
- Ką?
- Rodos, bites kazką itaria.
- O ką?
- Nezinau. Bet jauciu, kad jos yra itarios.
- Gal mano, kad tu gretiniesi prie jų medaus?
- Gali buti. Biciu nesupaisysi.

Valandele buvo tylu. Paskui Mike Pukuotukas vel suktelejo tau is virsaus:
- Jonuk!
- Klausau!
Ar turi namie sketi?
- Turiu.
- Noreciau, kad ji cia atsinestum ir vaiksciodamas su juo pirmyn ir atgal retkarciais zvilgčiotum i mane ir kalbetum: "Nagi, nagi, visai panasu i lietu..."- Manau, kad tai mums pades apgauti bites.
Tu tada nusisypsojai ir pamanei: "Kvailas, doras Meskiukas!"- bet garsiai nieko nepasakei, nes per daug ji myli, o nuejai namo skecio.
- Pagaliau atejai! - suktelejo zemyn Mike Pukuotukas, kai tu grižai prie medzio.- Jau buvau bepradedąs nerimauti. As galutinai issiaiskinau, kad bites is tikro yra itarios!
- Gal isskleisti sketi?- paklausei.
- Taip, tik dar truputi luktelek. Bukime praktiski. Svarbiausia bite, kurią turime apgauti, yra Karaliene. Ar moki atskirti Biciu Karaliene?
- Ne.
- Gaila. Taigi dabar, kai tu vaikstinesi su skečiu pirmyn ir atgal kalbedamas: "Nagi, nagi, visai panasu i lietu",- as uztrauksiu Debeseliu Dainele, tokią, kurią gali dainuoti tik Debeselis...
Taigi tau vaikstinejant pirmyn ir atgal ir svarstant, ar lis, ar ne, Mike Pukuotukas trauks tokią dainele:
Drąsiai jaucias Debeselis,
Kai aplink padanges melis!
Ir kiekvienas Debeselis
Dainą traukia kaip paseles:

"Drąsiai jaucias Debeselis,
Kai aplink padanges melis!"-
Tokią dainą traukia velei
Visi saunus debeseliai.

Bites, kaip ir anksciau, duzge itariai. Kelios net isskrido is drevss ir eme sukti ratą apie Debesėli, jam dainuojant antrąji savo daineles posmą, o viena net akimirką nutūpe Debeseliui ant nosies, bet vel nuleke.
- Jonuk, oi, Jonuk,- suklyke Debeselis.
- Ką?
- Gerai apsvarstes, as priejau svarbią isvadą. Sitos bites yra visiskai prastos.
- Is tikruju?
- Visiskai prastos. Be to, manyciau, kad jos turetu nesti visiskai prastą medu. Ar ne?
- Is tikruju?
- Taip. Be to, manau, kad laikas leistis.
- Bet kaip?- paklausei tu.

Mike Pukuotukas apie tai nebuvo pagalvojes. Jeigu paleistu virvele, nukristu zemyn,- bumpt! - ir ta galimybe jam nelabai patiko. Todel, ilgokai pasvarstes, jis pagaliau tare:
- Jonuk, tu privalai sauti i balioneli. Ar turi pasiemes savo sautuvą?
- Aisku, turiu,- pasakei tu. Bet jeigu sausiu, balionelis nueis niekais,- dar pridurei.
- Bet jeigu nesausi,- tare Pukuotukas,- man teks ji paleisti, ir tada nueisiu niekais as.
Kai jis taip paaiskino, tu viską supratai, labai atsargiai prisitaikei ir sovei.
- Oi! - suklyke Pukuotukas.
- Ar nepataikiau? - paklausei tu.
- Pataikyti pataikei,- atsake Pukuotukas,- bet ne i balioneli.
- Labai atsiprasau,- pasakei ir vel sovei, si kartą tiesiai i balioneli, is kurio pamazele isejo oras, ir Mike Pukuotukas nusileido zemyn.

Laikydamos virvute Pukuotuko leteneles taip nutirpo, kad paskui jis visą savaite vaiksciojo iskeles jas aukstyn. Net musei atsitupus ant nosies, jis negaledavo jos nuvyti letena. O tiktai pusdavo: "Puk, puk, puk",- Negaliu tvirtinti, bet rodos, butent del to jis buvo pavadintas Pukuotuku.

Ar pasaka jau baigta?- paklause Jonukas.
- Taip, si pasaka baigta. Bet yra dar kitos.
- Apie Pukuotuka ir mane?
- Ir apie Parseli, ir apie Triusi, ir jus visus. Argi nepameni?
- Pamenu, bet kai noriu atsiminti, vis uzmirstu.
- Apie tai, kaip Pukuotukas ir Parselis norėjo pagauti Rambli...
- Ir nepagavo?
- Ne.
- Pukuotukas negalejo sugauti, nes jis neturi protelio. O as ar ji sugavau?
- Gerai, papasakosiu ir apie tai.
Jonukas linktelėjo galva.
- As atsimenu,- tare Jonukas,- tiktai Pukuotukas nelabai, todel jis ir megsta, kad jam kartotum. Tuo labiau, kad tai tikras atsitikimas, o ne koks atsiminimas.
- Ir as taip manau,- pasakiau.

Jonukas giliai atsiduso, paeme meskiuka uz kojos ir tempdamas jį paskui save nuėjo duru link. Ties durimis atsigreze ir tare:
- Ar galėsi ateiti pas mane, kai maudysiuos?
- Galesiu,- atsakiau.
- As jo nesuzeidziau saudamas?
- Ne trupucio.
Jonukas linktelėjo galva, isėjo, ir netrukus as isgirdau, kaip Mike Pukuotukas - tuk, tuk, tuk - kope paskui ji laiptais.

Others
My About page is also a great place to give information about others involved with my siteāā€“ā€œs topic, such as the leaders of my organization, club, or company; an ancestor; my family; and so forth.

Email Me!

Links to Other Sites
My Links